Tačiau aš padariau. Šią vasarą skyriau kiek savanaudiškiems dalykams. Sau. Dariau tai, ką norėjau ir su kuo norėjau. Pažinau jausmą, kai sprendžia tik širdis.
Žinoma, labai jau daug nenuveikiau. Kalnų nenuverčiau, upių neperbridau... Bet ar tai svarbu? Aš tiesiog nuoširdžiai buvau laiminga.
Tie keli mėnesiai tarsi savęs pačios apsikuopimas. Tai laikas išrinkti tuos dalykus, kurie jau per ilgai užsibuvojo manyje ir su manimi.
Neslėpsiu, su žmonėmis taip pat visko buvo...Tik jų aš neatrinkinėjau. Laikas tai padarė už mane. Paliko tik tuos, kurie ir turėjo likti.
Ir štai vėl jaučiu- krinta ant manęs rudens šešėliai...
- O kas bus toliau?
