ketvirtadienis, kovo 9

Pavasaris

Manyje jau pabudo pavasaris. Nesvarbu, kad dar tik keli lapeliai sužaliavo ar kad saulė per dieną užsuka tik trumpam, nesvarbu, nes man atrodo jau užuodžiu alyvas žydinčias po langais. Pavasaris man reiškia, kad rytais pažadina saulė ar smarkus lietus, o dieną buvusi šiluma vakare pranyksta ir nosį bei pirštus pradeda gelti nuo šalčio. Tačiau vis vien norisi tų ilgesnių pasivaikščiojimų, šviesesnių minčių ir šiek tiek atotrūkio nuo kasdienybės. Nežinau kaip daugelis žmonių gali išlikti tokie rimti, kai gamta tiesiog bunda, kai aplinkui tiek visko vyksta, o jie sau eina nunarinę galvas, paskendę nesibaigiančių darbų sąrašuose.  
O aš visais įmanomais būdais bandau atsikratyti to užsilikusio žiemos sąstingio, stengiuosi kuo mažiau užsibūti rutinoje, nes taip gera tiesiog imti ir išlipti ne toje stotelėje jau vien dėl to,kad už lango gražiau.




Mintis, neduodanti man ramybės

Kartais mane aplanko keista mintis. Keista, nes ji visai neapibūdina manęs. Bet ji vis tiek pasirodo. Dažniausiai, kai jaučiu gyvenimo pilna...