Fantazijai įsismaginus, aš sukuriu scenarijus, kuriuose esu įžymi muzikantė ir žmonės koncertuose dainuoja mano dainas. Arba mano piešti paveikslai kabo daugelio žmonių namuose. Nors ne, galbūt man lemta būti garsiai mokslininkei, kuri išrado ką nors naujo. Nors šiais laikais ką nors naujo išrasti ganėtinai sunku.
''Proto bokštas'', sakydavo man vaikystėje mama ir brolis su sese. Nes grįžusi iš mokyklos nesiliaudavau pasakoti, ką tą dieną išmokau naujo. Žinoma, tokie žodžiai mane versdavo jaustis ypatinga, todėl tikriausiai ta keista mintis ir pasirodo karts nuo karto mano kasdienybėje. Tarsi norėdama priminti, jog nieko ypatingo ir nenuveikiau. Greičiau jau priešingai, einu ne į ta pusę. Tikiuosi, kada nors apeisiu ratą ir atsidursiu ten, kur ir yra mano vieta.
Taigi, realybė kiek kitokia. Daugelis pervertino mane. O aš maniau, kad užteks tų kalbų. Ir galėsiu tapti kuo tik panorėsiu. Deja, bet negyvenu aš jokio ypatingo gyvenimo. Galėčiau susitaikyti su tuo, kaip ir daugelis kitų žmonių iš mano aplinkos. Bet tikriausiai neatleisčiau sau už tai. Nes aš noriu pilnomis saujomis semti šio pasaulio gėrybes. Noriu patirti, pamatyti ir pajausti kuo daugiau. Man neužtenka vieno laisvo savaitgalio per savaitę, dvejų atostogų per metus ir raudonai pažymėtų dienų. Man norisi daug daugiau, tik gal dar neatėjo tam laikas. O gal nutiks kas nors tokio, ko aš net negaliu įsivaizduoti. Reikia tik nenustoti ieškoti arba leistis atrandamai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą