Pabusk, vaike,
Iš sustingusio laiko,
Iš įkalinto kūno savo mintyse.
Pabusk, jau laikas keltis ir eiti,
Eiti ten, kur niekas nesibaigia greitai.
Išsilaisvink, nuo sukaustančių žodžių ir
Paleisk juos ten, kur neaprėpiami toliai.
Palik, kas kankina ir naikina,
Kas ramybės neduoda naktį užmigt.
Gana jau, vaike, nurimk,
Įkvėpk giliai ir pabusk.
Jau laikas gyvent.
