Pabėgimas

2 miestai. 6 dienos. 4 naktys. 2traukiniai. 4autobusai. Dešimtys metro ir nesuskaičiuojami kiekiai tramvajų. Nueita dešimtys kilometrų pėsčiomis, o juose šimtus kartų išsakyta "wow, kaip gražu". Dvigubai tiek padarytų nuotraukų. Dar daugiau vaizdų išsaugota atmintyje.
Tai tik skaičiai, tačiau juose slypi kur kas daugiau. 
Kelionėse nebūtina bėgti nuo taško A prie taško B, kad tik viską suspėt pamatyt. Daug įdomiau tiesiog eiti siauromis gatvelėmis į nežinia kur ir aiktelėti dėl prieš akis atsivėrusio vaizdo. Keliauti tai ne važiuoti tais dviejų aukštų autobusais, kur viską palieti akimis. Keliauji, kuomet viską pačiupinėji savo rankomis ir pajauti savo kojomis. Gali brautis su minia prie tų vietų, kuriose jau neliko autentiškumo arba gali tiesiog atsigulti ant žolės ir stebėti tos šalies kasdienybę. Kiekvienas renkasi savo pažinimo kelią. Man kelionėse smagu, kuomet nusivarai nuo kojų ne dėl to, kad visur nusifotografavai, o dėl to, kad leidai sau eiti, kur nori net jei tris kartus praėjai pro tą pačią vietą. Juk iš pirmo karto ne viską pastebi. Ir galų gale ar kelionė buvo nuostabi, supranti,kai nuoširdžiai nori namo.